- žievėtas
- žievė́tas, -a adj. (1) I, DŽ, NdŽ, PolŽ125, žíevėtas (1) [K], Rtr, KŽ; SD106,339, Sut, N, L, L140, ŽŪŽ101, PolŽ32 1. kuris su žieve: Žievėtas, žieve apaugęs, žievė̃s storos D.Pošk. Žievėtoji lenta VĮ. Žievėtas rąstas VĮ. Medžių šakos mušė savo žievėtus liemenis rš. 2. kuris su lupena: Žievėta uoga BTŽ458(P).
Dictionary of the Lithuanian Language.
